Analysis

Yog tau hno tshuaj COVID vaccine lawm yuav pov puag tau yus ntev npaum li cas?

Tau muaj ib cov kev teeb txheeb tsis ntev los no tau qhia tias cov kev hno tshuaj vaccine tiv thaiv kab mob COVID yuav pov puag tau yus ntev dua cov kev cia yus lub cev pov puag yus.

A man on a tram in Melbourne

While some lucky people claim to have never had COVID, many are facing our second, third or even fourth infection. Source: Getty / Alexi Rosenfeld

Xyoo 2023 dhau los ces yeej muaj 860,221 tus neeg thoob lub teb chaws no kis tau tus mob no, thiab xyoo 2024 no twb muaj xovxwm qhia tias twb muaj neeg kis tau txog li 30,283 txheeb tus lawm.

Thiab tej zaum kuj tseem tsis tau yog tus zauv tseeb thiab los kuj tau, vim muaj neeg mus sim tsawg thiab muaj neeg qhia rau nom tswv paub tsawg dua lub caij thaum tseem ntxov uas muaj neeg kis tus kab mob no kis coob. Txawm li cas los kuj muaj tej cim qhia tias qee thaj chaw ntawm Australia yeej tseem muaj lwm phaum kab mob COVID tab tom kis coob ntxiv thiab.
Txawm tias yeej muaj ib txhia neeg muaj hmoo heev uas yeej tsis kis tus kab mob COVID hlo li, los yeej muaj tej neeg coob heev yeej tseem tab tom kis tau kab mob COVID lwm ob, lwm peb los yog lwm plaub lawm thiab txawm tias yeej tau hno tshuaj vaccine tiv thaiv lawm.

Tej zaum kuj ua rau koj xav paub tias tej yus twb kis tau phaum mob no dhau los lawm los yog twg tau hno tshuaj vaccine lawm tab sis ho yuav tiv thaiv kom yus tsis txhob rov qab kis tus mob no tau ntev npaum li cas?

Cia peb mus txheeb seb ho muaj tej pov thawj dab tsi qhia txog tej no.

B cells thiab T cells

Yog yuav teb nqe lus nug no mas, peb yuav tau nkag siab me ntsi txog tias seb peb lub cev ho tiv thaiv tus kab mob SARS-CoV-2 (uas yog tus kab mob virus uas ua rau mob tus mob COVID) ho ua hauj lwm li cas.

Tom qab uas kis tau tus mob no los yog tau hno tshuaj vaccine tiv thaiv lawm, ces cov immune system yuav tsim ib co antibodies los tswj tus kab mob SARS-CoV-2 kom nyob tus. B cells yeej cim tau cov kab mob virus no rau ib lub caij twg.

Ntxiv ntawd los cov immune system yeej tsim cov T cells uas yeej cim tau thiab muaj peev xwm tua tus kab mob virus no, thiab yeej muaj tej cells no hauv yus tej ntshav ntau hli tom qab uas zoo lawm los yog tau hno tshuaj vaccine lawm.
Tau muaj ib cov kev teeb txheeb xyoo 2021 tau txheeb tau tias 98 feem pua ntawm tej neeg yeej muaj cov antibodies tawm tsam nrog tus kab mob SARS-CoV-2 cov protein uas ncau ceg (uas yog cov protein nyob ntawm daim tawv ntawm tus kab mob virus uas pab kom los/khawm tau rau peb cov cells) ib hlis tom qab uas tau muaj tej yam ntxwv mob. Thiab tom qab lub sij hawm rau txog yim hli tom qab ntawd, los yeej tseem muaj tej neeg mob txog li 90 feem puas yeej tseem muaj tej antibodies no hauv lawv tej ntshav.

Txhais tias cov immune system yeej tseem paub thiab yeej tseem tawm tsam nrog tib tug kab mob SARS-CoV-2 variant yog tias ho rov qab kis tau tus kab mob no rau lub caij rau txog rau yim hli (ces tsuas uas rau tus neeg kis tus mob no muaj yam ntxwv mob me ntsis xwb).

Tab sis yog thaum tus kab mob no hlav ncau ua tus kab mob tshiab lawm ne?

Raws li peb peb ces tus mob SARS-CoV-2 yeej tau hloov raws caij nyoog, ces thiaj ua rau muaj ntau yam kab mob tshiab li Alpha, Beta, Delta thiab Omicron. Ib yam ntawm ntau yam kab mob no los yeej yuav hloov thiab hlav ncau ua dua hom kab mob tshiab uas peb tej immune system tsis paub thiab, txawm tias tus neeg ntawd yeej tau xub kis phaum kab mob ntxov dhau los.

Ces thiaj ua rau yus lub cev tsis cim - los yog yeej cim tsis tau ib hom kab mob tshiab hlo li lawm - txawm tias yeej tau tsim cov memory T los yog B cells thaum xub kis tus mob SARS-CoV-2 dhau los. Tej no thiaj tshab txhais tias vim li cas thiaj neeg thiaj pheej rov qab kis tau tus mob COVID.

Raws li tau muaj ib cov kev rov qab txheeb txog ntau cov kev teeb txheeb rau thaum xaus lub 9 hli ntuj xyoo 2022 uas txheeb txog cov kev pov puag vim twb xub kis tau tus kab mob SARS-CoV-2 lawm ces.
Tej neeg sau cov kev teeb txheeb no kuj txheeb tau tias yog ib tug twg uas yeej tau xub kis tus mob no dhau los lawm ces lub cev yeej tseem muaj cov immune los pov puag kom tsis txhob rov qab kis phaum kab mob xub kis, tus mob alpha, beta thiab delta txog li 85.2 feem pua rau lub caij ib hlis. Thiab yus lub cev yeej muaj peev xwm tiv thaiv txog li 78.6 feem pua kom tsis txhob kis tej kab mob no rau lub sij hawm tshaj 9 hlis (40 weeks) tom qab xub kis tau phaum no dhau los lawm. Thiab yuav ua rau yus lub cev muaj peev xwm pov puag tau tsawg txog li 55.5 feem pua rau lub caij 1 xyoos 6 hli (80 weeks) lawm xwb, tab sis tej kws teeb txheeb uas sau tsab ntawv cej luam no yeej qhia tias yeej tseem tsis tau muaj xov xwm dab tsi ntau qhia txog lub caij no.

Yog hais txog cov kev xub kis tus mob no lawm ces tsuas pov puag tau yus txog li 36.1 feem pua kom tsis txhob rov qab kis tau tus mob Omicron BA.1 rau lub caij tshaj 9 hli (40 weeks) xwb. Thiab yeej tau muab tus mob Omicron no xam tias yog tus uas yus cov immune system tiv thaib tsis tshua tau.

Txawm li cas los yog tau xub kis tus mob COVID dhau los lawm ces yus lub cev kuj muaj peev xwm tiv thaiv (tau tshaj 88 feem pua) kom thaum kis tau tus mob no tsis txhob mob sab sab heev rau lub sij hawm li ntawm 9 hlis (40 weeks) tsis hais ib tug neeg twg yuav rov qab kis tau hom COVID virus twg li.

Tom qab tau hno tshuaj vaccine lawm ne ho pov puag tau yus li cas xwb?

Yav dhau los yeej tau hno 70 million koob tshuaj COVID vaccines rau tej neeg coob tshaj 22 million tus ntawm Australia lawm. Tej kws tshawb fawb (Scientists) tau kwv yees tias tej tshuaj COVID vaccines tau pab tiv thaiv tej neeg txog li ntawm 14.4 million tus kom tsis txhob tas sim neej rau ntawm 185 lub teb chaws rau thawj xyoo tom qab muaj tej tshuaj no coj los siv.

Tab sis peb yeej paub tias ntev tuaj ces tus tshuaj COVID vaccine kuj pov puag tsis tshua tau peb zoo lawm thiab.

Tau muaj ib cov kev txheeb txog tej no xyoo 2023 ces kuj txheeb tau tias thawj cov tshuaj vaccine uas tau hno ntawd yeej muaj peev xwm tiv thaiv tau tej yam ntxwv mob txog li 79.6 feem pua thiab tiv thaiv kom tsis txhob muaj tej yam ntxiv mob rau tus kab mob Delta rau thaum lub caij ib hlis thiab cuaj hli ntuj tom qab tau hno tus tshuaj no sib law liag lawm. Ces yeej muaj peev xwm tiv thaiv tau txog li 60.4 feem pua rau thawj lub hli thiab 13.3 feem pua rau 9 lub hli kom tsis txhob muaj cov yam ntxwv mob Omicron thiab.

Yog li lub caij no thiaj yog lub caij tsim nyog rov qab hno dua cov tshuaj vaccine txhab ntxiv (booster doeses) rau. Kom thiaj pab tau peb cov immune system npaj txhij mus tua tus kab mob virus, hais tsis ntsees rau cov kev pab tej neeg uas pheej kis tau tus kab mob COVID yooj yim dua.
Ntxiv ntawd los, cov kev hno cov koob tshuaj txhab ntxiv (booster doses) no yeej muaj peev xwm pab kom tiv thaiv tau ntau yam kab mob virus. Ces thiaj yuav tau txheeb tej tshuaj COVID vaccines tas mus li thiab kho tej tshuaj no kom tiv thaiv tau tej kab mob uas tab tom muaj sib kis tam sim no, li cov tshiab uas tsim coj los tiv thaiv tus kab mob Omicron variant XBB 1.5. Tej no los yeej muaj ntsis zoo sib xws li tej tswv yim uas peb siv rau tej tshuaj vaccine hno tiv thaiv rau lub caij muaj khaub thuas thiab.

Raws li tau muaj ib cov kev teeb txheeb tsis ntev los no tau qhia ces pom tau tias cov kev hno tshuaj COVID vaccine yeej tau txais kev pov puag kom ntev dua kom tsis txhob rov qab kis tau tus mob no dua cov kev tsis hno. Vim lub sij hawm nrab ntawm cov kev rov qab kis tau tus mob no ces yog rau hli rau tej neeg tsis hno xwb yog piv rau cov hno ces pov puag ntev txog li ib xyoos ob hlis (14 months) diam, yog tias tej neeg ntawd tau hno ib koob, ob koob los yog peb koob tshuaj vaccines tom qab lawv xub kis tau tus mob no thawj zaug lawm. Ces thiaj hu cov kev pov puag no tias yog 'hybrid immunity', thiab kuj muaj lwm cov kev teeb txheeb muaj ntsis zoo sib xws li no kuj tau txheeb tau thiab tias cov kev hno tshuaj vaccines yeej pov puag yus zoo dua cov kev tsis hno.

Txawm li cas los lub caij hno kuj tseem ceeb thiab, yog tias hno ntxov heev tom qab uas kis tau tus mob no (rau lub caij tsawg dua rau hli) ces tej zaum kuj pov puag tsis tshua tau yus zoo li hno lig dua ntawd.

Ho yuav ua dab tsi tam sim no ntxiv ?

Vim nyias yeej muaj nyias cov immune system ib nyuag sib txawv me ntsis, thiab tus kab mob SARS-CoV-2 los yeej hloov ncau ua tus kab mob tshiab ntxiv, thiab kuj yog tej yam sib chab sib chaws heev uas peb uav paub tau tias peb lub cev yuav pov puag tau peb ntev npaum li cas.

Txawm li cas los kuj muaj pov thawj qhia tias tom qab uas kis tau tus mob no lawm ces peb yeej tsis kis rau lub sij hawm rau hli yog tias peb yog cov neeg tau txais kev noj qab nyob zoo, thiab yuav tau txais kev pov puag ntev dua yog tias tau hno tshuaj vaccine. Tab sis kuj tseem tsis tau suav lwm yam nrog li, yuav tsum yog tus kab mob virus no tsis txhob hloov ua dua tus kab mob tshiab uas yuav ua rau peb cov immune 'tsis muaj peev xwm pov puag tau'' peb lawm.

Yeej muaj neeg coob heev mloog tau tias zoo li tus kab mob COVID uas kis coob heev no dua lus lawm, los kuj yog tej yam tseem ceeb kom peb nco ntsoov txog tej sob kawm uas peb kawm tau thiab. Piv txwv li siv ntaub npog qhov ncauj, nyob twj ywm ntawm tsev yog thaum tsis xis nyob lawm kom thiaj tsis txhob ua rau tej neeg kis tau tej kab mob viruses coob, uas tsis yog yog tib cov kab mob COVID nkaus xwb thiab.

Txawm tias yeej tsis yuam kom tej neeg hno tshuaj vaccine, tab sis yeej xav kom tej laus neeg mus hno cov koob tshuaj hno txhab ntxiv (booster doses) raws li nom tswv tej kev taw qhia uas muaj siv tam sim no thiab, vim yog ib lub tswv yim zoo heev thiab.

Mloog tau hnub zwj Teeb (Thursday) 6 pm, hnub zwj Hnub (Sunday) 11 am, los yog koom tau ntxiv ntawm , , thiab . Downloadthiab caum

Share
Published 24 January 2024 11:36am
By Lara Herrero
Presented by Vixay Vue
Source: The Conversation


Share this with family and friends