Explainer

Muaj neeg thoob ntuj tas sim neej los ntawm tus mob COVID tsawg lawm

Tab tom muaj tej kab theem tas sim neej los ntawm tus mob COVID-19 thoob ntuj tsawg lawm, tab sis tej kws paub zoo txog tus mob no hais tias tus mob no yeej tseem tsis tau dua mus.

People walking along a footpath in central Sydney.

The World Health Organization says while COVID-19 deaths have significantly decreased, the virus is here to stay. Source: AAP / Jane Dempster

Ntsiab lus tseem ceeb:
  • Ntiaj teb lub koom haum tswj dej num noj qab haus huv (World Health Organisation -WHO) tej xov xwm tau qhia tias muaj neeg tas sim neej los ntawm tus kab mob COVID-19 tsawg heev rau xyoo 2023 no lawm.
  • Lub koom haum no cia siab tias xyoo no nws yuav tsis teev tus mob COVID-19 ua ib cov mob nkeeg ti tes ti taw ntxiv lawm.
  • Tab sis tej kws paub txog tus mob no hais tias yuav muaj neeg kis COVID coob heev ntawm Australia rau lub caij ntuj no.
Raws li ntiaj teb lub koom haum tswj dej num noj qab haus huv (World Health Organization -WHO) hais ces tau muaj neeg tas sim neej los ntawm tus kab mob COVID-19 tsawg txog 95 feem pua pib txij li pib xyoo no los lawm. Tab sis tej kws paub zoo txog kab mob ceeb toom tias, twb yuav txog lub caij ntuj no ntawm Australia lawm thiab, ces thiaj tsis xav kom tej neeg phlom moj.

Tedros Adhanom Ghebreyesus uas yog tus coj lub koom haum WHO tau hais ces nws yeej ''zoo siab heev rau cov kev cej luam tias muaj neeg tas sim neej los ntawm tus kab mob COVID-19 no tsawg heev lawm."

Tab sis nws kuj tseem ceeb toom tias tseem muaj ib co teb chaws muaj neeg kis tau tus mob no ntau tuaj ntxiv, thiab ib hlis dhau los no tseem muaj tej neeg tas sim neej txog 14,000 tus los ntawm tus mob no thiab.

Yog li ntawd ne tus mob no ho yuav zoo li cas hauv ntiaj teb no los yog ntawm Australia no? Thiab peb ho yuav ua li cas kom thiaj tiv thaiv kom tsis txhob muaj dua cov kev sib kis kab mob tshiab ntxiv lawm?

WHO his xav li cas rau tus mob COVID-19 xyoo no xwb?

Raws li WHO hais ces tam sim no ces tus mob COVID-19 twb tau ua rau neeg tas sim neej coob tshaj 6.9 million tus lawm, tab sis Dr Tedros tau hais tias cia siab tias peb ntxeem dhau tej xwm txheej phem tshaj plaws ntawm tus kab mob virus no lawm.

Nws tau hais rau hnub zwj Teeb (Thursday) dhau los tias "Peb yeej cia siab tias ib lub caij twg xyoo no, peb yuav muaj peev xwm los qhia tias tus kab mob COVID-19 tsis yog zej tsoom ib tug kab mob ti tes ti taw ua pej kum haiv txhawj ntxiv lawm.''
WHO Director-General Tedros Adhanom Ghebreyesus
Tedros Adhanom Ghebreyesus uas yog WHO tus coj tau hais tias nws ''zoo siab heev tias muaj neeg tas sim neej los ntawm tus mob COVID-19 no tsawg heev lawm.'' Source: AAP
Tab sis nws kuj tau hais ntxiv tias ntshe tus kab mob virus no ''yeej tseem yuav nrog peb nyob txuas ntxiv'', thiab tag nrho tej teb chaws yuav tau los tswj tus mob no nrog lwm yam mob sib kis ntawd.

Nws los kuj tau kwv yees thiab tias txhua txhua ib tug ntawm 10 tus neeg twg uas kis tau tus kab mob no ''yuav muaj cov yam ntxwv mob COVID uas mob ntev'', thiab hais tias ntshe ''yuav muaj ntau pua millions tus neeg yuav xav tau cov kev kho tus mob no ntev ntxiv tuaj.''

Dr Tedros tau hais ntxiv tias lub caij uas tseem muaj tus kab mobces ntshe tus kab mob virus no kuj tseem yuav muaj peev xwm ua rau rov qab muaj neeg kis tau ib phaum tshiab thiab tas sim neej thiab.

Ho yuav muaj dab tsi tshwm sim rau Australia?

Nom tswv tswj dej num noj qab haus huv txij li tau pib muaj tus mob no kis thoob ntuj.

Catherine Bennett uas yog tus tswj dej num kab mob sib kis ntawm tsev kawm qib siab Deakin University tau hais tias muaj neeg tas sim neej ntawm tej kab mob viruses xyoo no tsawg dua tej uas tau muaj rau xyoo 2020 thiab 2021 ntawd.

Tab sis nws kuj tau hais tias “yeej paub tseeb tias ” vim tau rov qab muaj neeg kis tau COVID-19 coob tuaj ntxiv, muaj ntau hom kab mob virus kis hlav ncau tshiab, thiab tseem muaj tus kab mob khaub thuas nrog thiab.

Nws tau qhia rau SBS News tias “Kuv xav tias peb yuav tsum tau lees paub txog qhov no, thiab kub siab tiag tiag, thiab saib xyuas tej neeg ib puag ncig peb uas tej zaum yuav kis tau tus mob no yooj yim.”
People walk along George Street in Sydney wearing masks.
Australians can expect a rise in COVID-19 infections heading into winter, an expert warns. Source: AAP / Steven Saphore
Professor Bennett tau hais tias txhawj xeeb heev txog tej neeg txum tim tej zejzog thaum uas muaj kab mob kis rau ntawm ntau thaj chaw yaj sab, thiab txhawj tej neeg uas tsis muaj peev xwm siv tau cov kev kho mob pab cuam.

Nws tau hais tias ''Yog tias ho muaj kab mob sib kis coob heev, thiab yus ho tsis muaj peev xwm siv tau lwm cov kev kho mob uas kho ib yam mob dab tsi tsi ntsees, ces yuav muaj txhua tsav yam ua rau muaj teeb meem tau rau tej zej zog ntawd.''

''Yeej muaj ib txhia neeg tsis ntseeg tias lawv yuav siv tau tej kev kho mob lawv xav tau, los yog tej kev kho mob uas haum rau lawv, los yog yeej tseem muaj cov teeb meem tsis paub lus cuam tshuam nrog thiab.''

WHO ho tab tom npaj los tiv thaiv li cas tsam ho rov qab muaj dua lwm tus kab mob sib kis thoob ntuj dua ntxiv?

WHO yeej tau npaj ib cov hauj lwm tshiab coj los pab ntau lub teb chaws kom muaj peev xwm los npaj, los nrog daws teeb meem yog tias ho rov qab muaj dua ib tug kab mob sib kis tshiab coob heev.

Cov hauj lwm tshiab hu ua Preparedness and Resilience for Emerging Threats Initiative (PRET) ces yog tau tej sob kawm los ntawm tus lab mob COVID-19 thiab yuav siv ntau yam tswv yim sib txawv los npaj tias seb yuav tswj tus kab mob uas sib kis coob heev no li cas.
Dr Tedros tau hais rau hnub zwj Feej (Wednesday) tias “Cov hauj lwm PRET no yuav kub siab txog ntau yam kab mob cuam tshuam txog cov kev ua pa, suav kab mob khaub thuas, RSV thiab lwm yam kab mob uas peb tseem tsis tau paub nrog thiab.''

Tab sis nws hais ntxiv tias PRET yeej tau nqua hu kom zejzog pej kum haiv koom tes thiab yuav xav tau txais kev pab cuam los ntawm tej teej kawm, thiab tej chaw coj ntseeg, tej hluas thiab lwm cov kev pab cuam ntawm tej zejzog.

“Vim tus kab mob COVID-19 yeej tau qhia rau peb paub lwm tias, ib tug kab mob uas kis thoob ntuj no tsis yog yuav ua rau muaj teeb meem rau tej kev noj qab haus huv nkaus xwb. Yeej ua rau muaj teeb meem rau tej lagluam, kev kawm, kev noj ncig, kev xa zaub mov thiab ntau yam ntxiv.''

rau hnub zwj Teeb (Thursday) thaum 6 pm AEDT thiab hnub zwj Hnub (Sunday) thaum 11 am AEDT los yog koom tau ntxiv ntawm ,, thiab los yog download thiab kom koj mloog tau SBS Hmong.

Share
Published 28 April 2023 4:45pm
By Youssef Saudie
Presented by Vixay Vue
Source: SBS


Share this with family and friends